neišaugsi savęs iš vaikystės
neužmirši kitų nuo senatvės
saulės ratlanky lydosi kryptys
pavėlavusiems veriasi akys

už kalnų ir už jūrų marių
kur ištinka ir rojus ir pragaras
nuvilnija be garso ir ašarų
kažkieno nugyventas gyvenimas