Išdygo grybas miško vidury,
Ir slepiasi po samana žalia.
Saugu — tartum mamos glėby —
Storėti, augti priverstas, deja.
Praplyšo miško samana žalia —
Pasaulis atsivėrė prieš akis.
— Tik pažiūrėkit, kokia gražuolė! —
Sušuko uokse tupintis genys.
— Nei čia gražuolė, nei čia ką,
Tik musmirė labai nuodinga.
Va aš tai esu miško karalaitis,
Ir pavadinimas man labai tinka.
— Koks tu miško karalaitis?
Esi tik rudagalvis baravykas.
Nespėji net iš samanų išlįsti —
Tyko tavęs parduoti už skatiką.
— O aš, mergaitė Raudonkepuraitė,
Puošiu miškus kaip tikra karalaitė.
Nors ir nuodinga, bet esu laiminga —
Galiu regėti, kaip lietūs lyja ar sninga.
poeta
2025-05-19 20:55:58
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2025-05-22 13:48:55
Gyvybingas ir įtaigus eilėraštis – tarsi mažas miško teatro spektaklis, kuriame kiekvienas personažas turi savo nuomonę, charakterį ir savąjį Aš. Šaunu!
Sutvarkiau skyrybą, ištryniau Nu, tikrai jis čia netiko.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2025-05-21 20:44:54
Patiko, gražus, tik gal to žodelio ,,Nu" nereikia:)
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-05-21 10:58:06
Užtenka ir mažų džiaugsmų miško gyventojams. Pabaiga tokia džiugi ir taikli. Paveikia skaitytoją.