Išdygo grybas miško vidury,
Ir slepiasi po samana žalia.
Saugu — tartum mamos glėby —
Storėti, augti priverstas, deja.

Praplyšo miško samana žalia —
Pasaulis atsivėrė prieš akis.
— Tik pažiūrėkit, kokia gražuolė! —
Sušuko uokse tupintis genys.

— Nei čia gražuolė, nei čia ką,
Tik musmirė labai nuodinga.
Va aš tai esu miško karalaitis,
Ir pavadinimas man labai tinka.

— Koks tu miško karalaitis?
Esi tik rudagalvis baravykas.
Nespėji net iš samanų išlįsti —
Tyko tavęs parduoti už skatiką.

— O aš, mergaitė Raudonkepuraitė,
Puošiu miškus kaip tikra karalaitė.
Nors ir nuodinga, bet esu laiminga —
Galiu regėti, kaip lietūs lyja ar sninga.