Išbarstyti žiedai palei kelią,
Dienoraščio išplėštas lapas,
Ant stalo — tas kaktusas žalias
Ir... būsimas kapas.
Byloju liūdnai, pasakysit,
Bet siela jau nujaučia mano,
Kad neilgai jau matysiu
Aš savo mieląją mamą.
Bet viltis viršų ima —
Nereikia ašaros braukti.
Krikščionis juk žino,
Kad kančia padeda augti.
Byloju keistai, komentuojat,
Rašau aš į ateitį šviesią.
Ar reikia, ar ne — vis dejuojat,
O aš parašiau visą tiesą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-05-21 11:13:17
Tiesos vienos nebūna. Skaitytojas turi savo nuomonę ir išsako. Ypač jautrių dalykų nereikia kelti viešumon.