Išbarstyti žiedai palei kelią,
Dienoraščio išplėštas lapas,
Ant stalo — tas kaktusas žalias
Ir... būsimas kapas.

Byloju liūdnai, pasakysit,
Bet siela jau nujaučia mano,
Kad neilgai jau matysiu
Aš savo mieląją mamą.

Bet viltis viršų ima —
Nereikia ašaros braukti.
Krikščionis juk žino,
Kad kančia padeda augti.

Byloju keistai, komentuojat,
Rašau aš į ateitį šviesią.
Ar reikia, ar ne — vis dejuojat,
O aš parašiau visą tiesą.