Laimingi mes, gandrai dar grįžta
Ir saugo kaimą iš aukštai.
Čia žydi obelys ir vyšnios,
Alyvų skleidžiasi žiedai.
Nubėga pievom pienių auksas,
Joms moja pakelės beržai.
Gera čia gimt, gyvent ir augti,
Dangus nesibara dažnai.
Nebūtų Lietuvos be kaimo,
Be jo dorų, darbščių žmonių,
Jis tautą, bočių kalbą saugo,
Gražiausią skambesį dainų.
Greit pempės klykaus – gyvi, gyvi!
Javai pakils, žaliai banguos.
Gamta nežino direktyvų –
Palenkti kaimą Lietuvos.
O gal nušvis, nušvis dar protas,
Kad mūsų kaimas – tai versmė.
Jis – išlikimas ir tvirtovė,
Tikroji sąžinė, garbė.
...................
Yra vilties, gandrai sugrįžę
Sutaisė paliktus lizdus.
Jaunoms šeimoms lai gims ir krykštaus
Laukta dukra arba sūnus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2025-04-28 08:08:13
Pempės diena gilias tradicijas lietuvių kultūroje turinti pavasario šventė, minima kovo 19-ąją, per Juozapines, kai parskrenda pempės...
Po žiemos šiltuosiuose kraštuose į Lietuvą vėl sugrįžo gandrai – tikri pavasario ir gero oro pranašai.
Gandro patinas ir patelė, po to kai užaugina jauniklius, išsiruošia į šiltuosius kraštus iki kito perėjimo laikotarpio. Žiemą jie leidžia atskirai, o pavasarį vėl susitinka naujam perėjimui. Pirmieji grįžta patinai, kurie tvarko lizdą ir laukia patelės, jei ji negrrįžta priima kitą patelę