.
Yra riba, kur susiliečia
Gyvybė ir mirtis.
Yra riba, kur susiliečia
Gyvenimas ir nebūtis.
Tas nuostabus šviesus pasaulis
Staiga nutrūksta ties riba.
Nuo čia prasideda bekraštė,
Tamsi begarsė tuštuma.
Mes lekiam, lekiam lyg patrakę,
Geresnės siekdami dienos.
Negailestingas laiko bėgsmas
Taip ir mus nuves prie ribos.
Jei širdis mokėtų tuo džiaugtis
Viskuo, ką šiandieną turi!
Nenusiminti, neliūdėti,
Jei ko pasiekt ir negali.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-04-16 09:09:46
Sudėtingas tas gyvenimas. Bet, žinoma, svarbu pasidžiaugti mažais žiedais, be didelės laimės laukimo.
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2025-04-16 09:05:47
Manau, džiaugtis visada galima mokytis. Ir sustoti, nurimti, įsižiūrėti ir įsiklausyti – taip pat. Inercija nėra pati geriausia išeitis (iš) gyvenimo, nors išeiti teks. Perskaičiusi taip pagalvojau.
Po pavadinimo taškelio nereiktų.