Bekraštė tuštuma
.
Yra riba, kur susiliečia
Gyvybė ir mirtis.
Yra riba, kur susiliečia
Gyvenimas ir nebūtis.
Tas nuostabus šviesus pasaulis
Staiga nutrūksta ties riba.
Nuo čia prasideda bekraštė,
Tamsi begarsė tuštuma.
Mes lekiam, lekiam lyg patrakę,
Geresnės siekdami dienos.
Negailestingas laiko bėgsmas
Taip ir mus nuves prie ribos.
Jei širdis mokėtų tuo džiaugtis
Viskuo, ką šiandieną turi!
Nenusiminti, neliūdėti,
Jei ko pasiekt ir negali.