Pabosta žiūrėti
į stiklines miego akis ir
žąsis ateina prie slenksčio
balta kaip snieguolė,
gerianti lietų
maža stiklinaite,
sunki – kaip pirmadienio rytas,
išvarysiu –
ji bus nelaiminga,
nelaimingesnė galbūt
už mane,
baltoji žąsis sekioja po kiemą,
šneka, nes paukščių kalbą aš
gerai suprantu,
patiki santaupas su
įdėta viena daigia moneta –
aviža,
ji saugo ypatingą virvutę,
patrauki – žmonės šypsosi,
pamatę baltąją žąsį, dėl to
esu visiškai tikras.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Giaušė
Sukurta: 2025-03-23 12:46:54
Tikrai - graži alegorija. Ne eilinis girinukas, patinka.
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2025-03-23 09:16:53
Visas alegorinis paveikslas su stebuklingą virvutę turinčia žąsimi. Jame tvyranti kasdienybė tampa mistikos pilnąja akimirka... Prisiminiau, kad turiu tokį drugelį, kuris saulei sušvitus ima plakti sparnais.
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2025-03-22 17:17:02
Labai gražus pamąstymas apie žąsies santaupas. Gražus eilius, man patiko. Šaunuolė žąsis.
Mano marčios katinas, norėdamas įrodyti, kad atiidirba už maistą, pagavęs pelę, atneša ir padeda prie durų, nors pats jų neėda.
Kas supranta gamtą, tai Dievo dovana.
Viena iš pirmųjų laimės sąlygų yra tai, kad ryšys tarp žmogaus ir gamtos nenutrūktų“.