Pabosta žiūrėti
į stiklines miego akis ir
žąsis ateina prie slenksčio
balta kaip snieguolė,
gerianti lietų
maža stiklinaite,
sunki – kaip pirmadienio rytas,

išvarysiu –
ji bus nelaiminga,
nelaimingesnė galbūt
už mane,

baltoji žąsis sekioja po kiemą,
šneka, nes paukščių kalbą aš
gerai suprantu,
patiki santaupas su
įdėta viena daigia moneta –
aviža,

ji saugo ypatingą virvutę,
patrauki – žmonės šypsosi,
pamatę baltąją žąsį, dėl to
esu visiškai tikras.