O tu pašvilpauki varnėne,
Ant gyvo medžio vėliavos,
Pavasaris sparnus jau kelia
Ir lėks laukais, miškais plasnos.
Dar stiprios rankos ir spindi akys,
Taip išsiilgę šviesos ir žalumos,
Saulutė visas negandas ištirpdė
Ir kelias, stiepiasi žmogus iš pilkumos.
Žydės vėl gėlės ir mes žydėsim,
Dainuos paukšteliai, jiems pritarsim,
Nepasiduosim, nenusidėsim,
Laukimo vartuos nuolat budėsim.
poeta
2025-03-11 17:44:52
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-03-14 19:23:24
Greitas tas gyvenimas, kaip maratonų bėgikas.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2025-03-13 21:09:16
Jei visa, ką laimi, vis tiek išblaško vėjai,
Labai nesigraudink dėl to, ko nelaimėjai.
Gyvenimas, matau, ne vaškas tarp delnų -
Neperminkysi jo, kaip pats įsinorėjai.
Nepavydėk, jei ką regi turtingą, didį -
Saulėtekį visad saulėtekis palydi.
Gyvenimas - tai lyg atodūsis, tu jį
Akimirkai gavai - tik nuomot, ne valdyti.
Kur rojus, pragaras? Sakai, danguj, aukštai.
Aš įsitikinęs, jog melas visa tai.
Nes rojus, pragaras - tai ne visatos sferos,
Nes rojus, pragaras - tai sielos du krantai.
Omaras Chajamas