O tu pašvilpauki varnėne,
Ant gyvo medžio vėliavos,
Pavasaris sparnus jau kelia
Ir lėks laukais, miškais plasnos.
 
Dar stiprios rankos ir spindi akys,
Taip išsiilgę šviesos ir žalumos,
Saulutė visas negandas ištirpdė
Ir kelias, stiepiasi žmogus iš pilkumos.
 
Žydės vėl gėlės ir mes žydėsim,
Dainuos paukšteliai, jiems pritarsim,
Nepasiduosim, nenusidėsim,
Laukimo vartuos nuolat budėsim.