Iš dangiškos paletės atmiešė vasaris juodą-baltą vaizdą,
Ir prabudimo nuotaikom šviesa pasiekė kraują.
Be jokio pranašo žymu, kad ledas tuoj sueižės,
O tu kaip dovaną susemsi savo dieną naują.
Matau – šypsaisi. Debesynai plyšo.
Dar kruopom žirs, dar šlapdirbom taškysis
Iki lietus užkirs palaiminti kaip krikštas,
Iki margumas iškupės iš juodo grumsto visas.
Stebuklas? Taip. Kartotas ir kartotas.
Pamato, įtiki tiktai labai akylas.
Skubriems bambekliams pamatyt neduota,
Kad, kol džiaugiesi būtimi, tol gyvas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-02-11 15:33:42
Gražu ir pavasariška, pabaigoje apie bambeklius pasakyta taikliai.
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2025-02-09 14:59:10
Daugeliui žmonių pensinis amžius asocijuojasi su liūdnais dalykais: vienišumas, depresija, silpnumas… Iš tikrųjų skaičius pase reiškia nedaug. Žmogus pasensta, kai nustoja ieškoti, galvoti ir tikėti tuo, kas geriausia. O jei viduje verda gyvenimo troškulys, tai raukšlių ir žilų plaukų kiekis neturi reikšmės.
Vasario mėnuo suteikia pavasariui vilties, meilės nostalgiją ir galimybę atsisveikinti su visu skausmu ir sutiktomis negandomis, kurie sklinda mūsų širdyse.