Iš dangiškos paletės atmiešė vasaris juodą-baltą vaizdą,
Ir prabudimo nuotaikom šviesa pasiekė kraują.
Be jokio pranašo žymu, kad ledas tuoj sueižės,
O tu kaip dovaną susemsi savo dieną naują.
Matau – šypsaisi. Debesynai plyšo.
Dar kruopom žirs, dar šlapdirbom taškysis
Iki lietus užkirs palaiminti kaip krikštas,
Iki margumas iškupės iš juodo grumsto visas.
Stebuklas? Taip. Kartotas ir kartotas.
Pamato, įtiki tiktai labai akylas.
Skubriems bambekliams pamatyt neduota,
Kad, kol džiaugiesi būtimi, tol gyvas.