Suprantu, kad jau nieko
Beveik nesuprantu —
Kasdien vis sunkiau
Realybėje susivokti,
Atrinkti, kas kaltas,
O kas — ir teisus...
Žemės kūnas nusėtas
Neapykantos votimis.
Jos kaupiasi, tvinksi,
Kol pratrūksta kerštu.
Kruvinos bangos ritasi,
Daužos į krantą,
Naikindamos viską, kas buvo
Kasdieniškai pastovu,
Artima, tikra,
Nekasdieniškai šventa...
Suprantu, kad jau nieko
Beveik nesuprantu —
Vis sunkiu atrinkti,
Kas kaltas, o kas ir teisus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2025-01-17 07:35:41
Kalbant apie tiesą svarbu, kad ieškotume tiesos, ne tose srityse: kur koks valdininkas vagia, kur koks kaimynas vaikšto su kita, kas ką apkalbinėja, bet ten kur yra esmių esmė- žmogaus prigimtis, gamtos dėsniai, laiko ir erdvės paslaptys ir t.t. Tuomet mums nebereikės spręsti mažų neteisybių, jos tiesiog nebeegzistuos, kadangi žmonės susivoks kas jie tokie iš tikro yra automatiškai sieks aukščiausios moralės, tyriausios meilės ir t.t.
Tai šiek tiek utopiškos mintys, bet gyvenime ir jų reikia.