Stebuklas,
Kai vienatvės karcerį
Ateina atrakint ne prievaizdas —
Viltis, Tikėjimas ir Meilė.
Nuo vieno spindulio visi ledai ištrps
Ir bus pavasaris,
Koks Rojaus Soduos būna —
Su išrasojimu, giesme,
Ne su minties, bet kraujo atmintim,
Kaip nuostabu pakilti į zenitą,
Toks būvis, koks ištirpdo baimes
Išsipakuot save lyg dovaną už tai neprašant nieko.
Tai pamoka, kaip atsiduoti, kaip budėt, kaip padėkot, kaip melstis,
Kaip nešt Būties tau skirtą kryžių iš dienos į dieną.
... iš po nakties per sniegą pėdos —
Ėjo Trys Karaliai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2025-01-08 12:19:20
Ėjo praėjo, o mes gyvenam toliau...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2025-01-06 23:15:43
Ėjo Trys Karaliai,,,
Betliejuje gimusį kūdikėlį Jėzų aplankė Trys karaliai. Iš tiesų jie nebuvo karaliai, gal tik nuo viduramžių jie taip buvo vadinami todėl, kad atkeliavo iš pasakiškai turtingų Rytų. Iš tiesų Kasparas, Melchioras ir Baltazaras buvo išminčiai, stebėję dangaus kūnų judėjimą. Netikėtai danguje sužibėjusi ryški žvaigždė sudrumstė jų ramybę, mat pranašystės skelbė, jog tokio šviesulio pasirodymas sutaps su Atpirkėjo atėjimu į žemę. Taigi išminčiai nutarė aplankyti Kūdikį ir išrinkę jam dovanas – aukso, smilkalų ir miros – leidosi į kelionę.