plaukia debesys balti balti
per mėlyną dangaus žydrynę
ir kaip Čiurlionio bokštuose
viensparniai angelai
man artimi kaip jūra ir žvaigždynai
pražydo pakelėse purpuriniai dobilai
liepsnoja tarp rugių žiedai aguonų...
tik tėvo dalgis jau nudilo it delčia
ir kaimo šuo senai jau nebeloja
sunyko kaimas miško nebėra
vaikai išskrido paukščiais nebegrįžti
tik vėl Čiurlionio vienadieniai angelai
vis sugrąžina sugrąžina
į vaikystę
Medis
2024-11-07 07:40:12
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2024-11-10 17:46:05
"ir kaip Čiurlionio bokštuose
viensparniai angelai
man artimi kaip jūra ir žvaigždynai"
Man ši vieta labai patiko. Ji puiki :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2024-11-07 19:46:43
sunyko kaimas miško nebėra
Ech, koks liūdnumas apima. Ir aš liūdžiu dėl sunykusio kaimo, išdžiūvusios upelės dėl vagos pakeitimo, numelioriotų gražių pelkynų su spanguolynais. Kokie buvo žmonės godūs, kurie atliko tuos darbus.
Bent debesų nenukabino... :)))
Gražios eilės ir daug pamąstymų.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2024-11-07 13:09:38
Aukštai, plačiai, nostalgiškai ... Bet kodėl M.K.Čiurlionio angelai
vienadieniai, jei iki šiol gyvena?