plaukia debesys balti balti
per mėlyną dangaus žydrynę
ir kaip Čiurlionio bokštuose
viensparniai angelai 
man artimi kaip jūra  ir žvaigždynai

pražydo pakelėse purpuriniai dobilai
liepsnoja tarp rugių žiedai aguonų...
tik tėvo dalgis jau nudilo it delčia
ir kaimo šuo senai jau nebeloja

sunyko kaimas  miško nebėra
vaikai išskrido paukščiais  nebegrįžti
tik vėl  Čiurlionio vienadieniai angelai
vis sugrąžina  sugrąžina
 į vaikystę