Svajoju? Snaudžiu? Ne, bandau atmint žodžius,
Ir skaisčią kibirkštį, kurią darbai išpustė,
Nes pernelyg nutolom nuo pradžių,
Retai kas atskrenda į būtą jaukią gūžtą.
Nes pamiršau, kaip plazda žirginiai,
Kai aukso dulkes purto šiltas vėjas.
Migla ir prieblanda kėsinasi paneigt,
Ką dejavau, rėkiau ir ką kuždėjau.
Kažkas pasikeitė. Sezonas? Gal rega?
Nes tai, kas nuoga, nebegundo — žeidžia.
Svajoji? Snaudi? Pasakyk bent ką
Tiems, kas pavasaryje plazda ar jį žaidžia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2024-11-06 13:24:42
Laimė yra ne kas kita kaip gera sveikata ir prasta atmintis.
Albertas Šveiceris
Pilnai pritariu Šveicerio teiginiui. Dėl sveikatos manau niekas nepaneigs, o dėl prastos atminties skaitau, kad didžiulė bėda, kai atsigulus, prisiminimai, esant gerai atminčiai, kartais iššoka kaip Pilypai iš kanapių, primindami kažkada padarytas kvailystes ir nukelia miegą neribotam laikui.Visus kvailus poelgius puikiai prisimenu padarytus ne tik jaunystėje, bet ir vaikystėje. O taip norėtųsi užmiršti.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2024-11-05 08:13:20
Atminties dievams duota mums pavasarius priminti.