Svajoju? Snaudžiu? Ne, bandau atmint žodžius,
Ir skaisčią kibirkštį, kurią darbai išpustė,
Nes pernelyg nutolom nuo pradžių,
Retai kas atskrenda į būtą jaukią gūžtą.
Nes pamiršau, kaip plazda žirginiai,
Kai aukso dulkes purto šiltas vėjas.
Migla ir prieblanda kėsinasi paneigt,
Ką dejavau, rėkiau ir ką kuždėjau.
Kažkas pasikeitė. Sezonas? Gal rega?
Nes tai, kas nuoga, nebegundo — žeidžia.
Svajoji? Snaudi? Pasakyk bent ką
Tiems, kas pavasaryje plazda ar jį žaidžia.