B:
Yra proga. Galėčiau ištekėti,
Bet bjaurūs airiai pradeda kalbėti,
Kad tėvynainis jų nupirkti rusę žada.
A:
Kvailam ir airiui proto neįdėsi.
Pirmiausia, moteris esi, sesut –
Ir bus tik taip, kaip lemta būt.

*****
O aš, nustebintas minties, neužverčiu peizažo.
Atsimenu – norėdamas matyti Lietuvą, piešiu
Mergaitę vienplaukę ir kreta sunkios, ilgos kasos,
O ji basa ir kaip bitutė meldžiasi žiedų medum.

Ir nemokėjau atsiminti Lietuvos kitokios –
Ir net žiemoj, kai tvoros skaudžiai kosėdavo speiguose,
Matydavau svajingai nusiteikusią mergiotę
Su kaspinais vaivorykščių jos gelsvo lino kasose...

Ir štai atėjo laikas Lietuvą kitaip regėti –
Iš mano seno piešinio mergaitė dingusi kažkur...
Jau nežinau, kaip man su ja dabar namo pareiti,
Kad tik neleisčiau tos mergaitės – Lietuvos apvokt svetur.