Dar supk, naktie, ant savo sapno delno,
Dar miego lyg išganymo prašau,
Dar kelias šis ne nuokalnėn – į kalną,
Jame dar laimės švyturį matau.
Dar šmėklos kelią man pastoja,
Dar dvasios čia vaidenasi nakčia,
Dar angelas aukštybėj moja,
Dar tyliai šviečia man delčia.
Dar aš einu ir galo nematyti –
Į švyturį tiktai aukštyn aukštyn,
Vėlu jau – nesirinkti nieko kito,
Ir laimės švyturys artyn ir vis artyn.
Kiek ašarų manų ir tų, kur lipo, čia prikritę...
Į švyturį – lyg mylinčion širdin.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2024-07-13 13:22:07
Puikus ir prasmingas sonetas.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2024-07-13 12:59:57
Įvaldėte sonetus. Dar kelias ne į nuokalnę – į kalną... Labai nuotaikingai.