Dar supk, naktie, ant savo sapno delno,
Dar miego lyg išganymo prašau,
Dar kelias šis ne nuokalnėn – į kalną,
Jame dar laimės švyturį matau.

Dar šmėklos kelią man pastoja,
Dar dvasios čia vaidenasi nakčia,
Dar angelas aukštybėj moja,
Dar tyliai šviečia man delčia.

Dar aš einu ir galo nematyti –
Į švyturį tiktai aukštyn aukštyn,
Vėlu jau – nesirinkti nieko kito,
Ir laimės švyturys artyn ir vis artyn.

Kiek ašarų manų ir tų, kur lipo, čia prikritę...
Į švyturį – lyg mylinčion širdin.