Suramintojui

Tyla.
Tyla.
Tyliu.
 
Žinia
kirčio
trajektorija
užgriebė
gilumą.
 
Suramintojau,
suramink sielą,
išsprūdusią
į maldavimų
spiečių,
apsunkusią
nuo negalėjimo,
neturėjimo vilties
ir ramybės.
 
Suramink.
 
Debesų viršūnėmis
klykauja mintys,
kamanėmis
dūzgia obelys,
obuoliai dar
neprinokę,
krituoliais
vyno nesubrandinsi,
skausmo esencija
išgraužia žodžius.
 
Tyla.
Tyla.
Tyliu.
KitaJūra

2024-07-04 07:50:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Giaušė

Sukurta: 2024-07-05 22:16:38

Ir kur rast tą suramintoją… kai siela išsprūsta…

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2024-07-04 18:31:48

Skaudanti ta tyla... Jautri emocija sugulė į prasmingas eiles.