Tyla.
Tyla.
Tyliu.
 
Žinia
kirčio
trajektorija
užgriebė
gilumą.
 
Suramintojau,
suramink sielą,
išsprūdusią
į maldavimų
spiečių,
apsunkusią
nuo negalėjimo,
neturėjimo vilties
ir ramybės.
 
Suramink.
 
Debesų viršūnėmis
klykauja mintys,
kamanėmis
dūzgia obelys,
obuoliai dar
neprinokę,
krituoliais
vyno nesubrandinsi,
skausmo esencija
išgraužia žodžius.
 
Tyla.
Tyla.
Tyliu.