Pavėriau ant smilgos 
Raudoną uogelę,
Tiek daug jų pribirę, 
Gražumas pievelės.

Dukrelei parnešiu, 
Džiaugsmu tegu lis.
Saldumas uogelės 
Burnelėje liks. 

Į kairę, į dešnę
Žvelgiu, atrandu
Bitelę, ji dūzgia 
Ir triūsia už du.

Šypsausi: dukrele, 
Jei būtum kartu,
Patirtum kvapumą
Pievelės žiedų.