Žemuogių pievelė
Pavėriau ant smilgos
Raudoną uogelę,
Tiek daug jų pribirę,
Gražumas pievelės.
Dukrelei parnešiu,
Džiaugsmu tegu lis.
Saldumas uogelės
Burnelėje liks.
Į kairę, į dešnę
Žvelgiu, atrandu
Bitelę, ji dūzgia
Ir triūsia už du.
Šypsausi: dukrele,
Jei būtum kartu,
Patirtum kvapumą
Pievelės žiedų.