Taip noris pokalbio, tokio paprasto,
Kaip rytmečio jūros rausvos bangos –
Ridensis žodžiai švelniai į krantus,
Mažom, šiltom bangelėm lies pirštus,
O akys – skrajojančius stebės kirus,
Tolumoje vos šviečiančius žibintus...
Šią vasarą kalbėsiu su Tavim.
Nuo ryto iki vakaro tamsos.
Nuplausiu sūriu vandeniu rūdis,
Jomis aplipusi maža širdis.
Ryte prabusiu jau visai kita:
Kiekvienas žodis, garsas suskambės
Vaikystės pievų bičių dūzgesiu.
Arba – vėl aitvaru pakils į dangų,
Kurį laikys dvi stiprios Tavo rankos.
Palaimink, Dieve, dieną ir žodžius,
Kurie vandens paviršiumi ateina...
2024 06
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2024-06-19 18:36:45
Išjausta ir jautru prisiminti tuos, kurie jų jau nėra, bet buvo ir liko mūsų esatyje.