Taip noris pokalbio, tokio paprasto,
Kaip rytmečio jūros rausvos bangos –
Ridensis žodžiai švelniai į krantus,
Mažom, šiltom bangelėm lies pirštus,
O akys – skrajojančius stebės kirus,
Tolumoje vos šviečiančius žibintus...
Šią vasarą kalbėsiu su Tavim.
Nuo ryto iki vakaro tamsos.
Nuplausiu sūriu vandeniu rūdis,
Jomis aplipusi maža širdis.
Ryte prabusiu jau visai kita:
Kiekvienas žodis, garsas suskambės
Vaikystės pievų bičių dūzgesiu.
Arba – vėl aitvaru pakils į dangų,
Kurį laikys dvi stiprios Tavo rankos.
Palaimink, Dieve, dieną ir žodžius,
Kurie vandens paviršiumi ateina...

2024 06