***

Vakar iškirsto miško kelmuos
Blizga saulėje šimtmečio runos...
Tačiau šaknys negreit sužinos,
Kad nereikia jėgos nei greitumo.
Jos dar gyvos, todėl neš ir neš
Skaidrų kraują, kitaip jos negali —
Žemėj kaupė jėgas. Kas praneš,
Kad nuo vakar paviršiuj nežalia?
Kur pradingo saugieji namai?
Kas paguos miško sopančią širdį?
Čia kirtimas. Čia verkia kelmai.
Skaidrios ašaros drugį pagirdo...
baltoji varnelė

2024-06-01 12:46:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Giaušė

Sukurta: 2024-06-03 14:58:57

Graudžiai ir jautriai. 
Ir žmogui taip, kaip tam
medžiui. 
Kažkaip asmeniškai išjaučiau.

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2024-06-02 06:47:45

Dėkoja miškas ir aš, nuoširdus žodis ,,miško sopančiai širdžiai".

Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2024-06-01 16:45:00

Jautru ir įžvalgu.