Vakar iškirsto miško kelmuos
Blizga saulėje šimtmečio runos...
Tačiau šaknys negreit sužinos,
Kad nereikia jėgos nei greitumo.
Jos dar gyvos, todėl neš ir neš
Skaidrų kraują, kitaip jos negali —
Žemėj kaupė jėgas. Kas praneš,
Kad nuo vakar paviršiuj nežalia?
Kur pradingo saugieji namai?
Kas paguos miško sopančią širdį?
Čia kirtimas. Čia verkia kelmai.
Skaidrios ašaros drugį pagirdo...