pa(si)kalbėjimas

kur nueisi tuščiu krantu
upės troškimų balti marškinėliai
rasoje snaudžiantys žodžiai
vidurnakčio tyloje garso sėklos pabyra
viskas
viename
 be pradžios
teliuškuoja

pabaigos neišvengiamas kirtis

laiko tiek daug bet trūksta tavęs
suspurda drugio sparnelis

ar mane
dar
prisimeni

neišplaukiu nepriartėju
esu savo vietoje kaip ašara akyje
be veidrodžio save pažįstu
pamirštu iš nuojautų siūlo
nerdama nosinaitę šiai ašarai


 
Ramunė Vakarė

2024-05-31 18:26:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Giaušė

Sukurta: 2024-06-03 14:51:23

Labai patiko. Bet vengiu platesnio komentaro, kad nesubanalint, nes eilės stipresnės už mano nuomonę ;)

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2024-06-03 11:50:48

Trapi būtis. Eilėraščio pauzės — lyg ilgesio atodūsiai, iš tylos, iš nuojautų.
Nuostabus pajautimas savęs toje visybėje, sielos skaidrumas iki ašaros ir kalbėjimasis per ją. Labai žavūs vaizdiniai nuo... iki.