kur nueisi tuščiu krantu
upės troškimų balti marškinėliai
rasoje snaudžiantys žodžiai
vidurnakčio tyloje garso sėklos pabyra
viskas
viename
 be pradžios
teliuškuoja
–
pabaigos neišvengiamas kirtis
–
laiko tiek daug bet trūksta tavęs
suspurda drugio sparnelis
–
ar mane
dar
prisimeni
–
neišplaukiu nepriartėju
esu savo vietoje kaip ašara akyje
be veidrodžio save pažįstu
pamirštu iš nuojautų siūlo
nerdama nosinaitę šiai ašarai