Nužydėję pienės

Aš jau... dienos neskubinu, žingsniu
Einu lėtu į priekį, nežinia ką rasiu.
Svarbu, kad būtumei šalia dar tu,
Ko siekėme, šiandieną esam tą pasiekę.

Laikas dabar apklosto jau šiltai,
Atsidūsėjusi, galiu pažvelgt į dangų.
Perplauktos upės, atrasti krantai,
Lyg nužydėję pienės, vienas kitam – brangūs.

Dabar aš viską priimu ramiai.
Kam barniai, kai ramybės gali pasisemti?
Kaip juoktis, kaip gedėti, jau žinai,
Gyvenimą stebi lyg amžinąją šventę.
žemaitukė

2024-05-02 12:00:20

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2024-05-02 21:02:34

Patirtis įgyjama su metais,o ir išmintį išsiugdome. Juk nužydėjusios pienės
savo sėklytes išskraidino parašiutas...tai yra - pratęsė save ir ramiai stebi
gyvenimą.Gražių įžvalgų!