Nužydėję pienės
Aš jau... dienos neskubinu, žingsniu
Einu lėtu į priekį, nežinia ką rasiu.
Svarbu, kad būtumei šalia dar tu,
Ko siekėme, šiandieną esam tą pasiekę.
Laikas dabar apklosto jau šiltai,
Atsidūsėjusi, galiu pažvelgt į dangų.
Perplauktos upės, atrasti krantai,
Lyg nužydėję pienės, vienas kitam – brangūs.
Dabar aš viską priimu ramiai.
Kam barniai, kai ramybės gali pasisemti?
Kaip juoktis, kaip gedėti, jau žinai,
Gyvenimą stebi lyg amžinąją šventę.