Aš neprašau tavęs „lankyk“,
Slogios draugystės nesiekiu.
Skaudžių atodūsių vagis,
Nes prisišlieji ne laiku.
Žaizdą atvėręs, ilgesy –
Senas ir įkyrus meiluži,
kartus pelynas tu esi,
Į šukeles trupu sudužus.
Skiautėmis viltį sukarpai,
Žvakės gėla lange budžiu.
Vėjavaikiškai, nesveikai
Braidžiot liepi laiku gūdžiu.
Tavęs – nelaukiu, nelankyk,
Aš tavo meilės – nesiekiu.
Esi šviesių jausmų vagis,
Šalia tavęs alsuot – nyku.
Žaizdą atvėręs, ilgesy –
Senas ir įkyrus meiluži,
Kartus pelynas tu esi,
Į šukeles trupu sudužus.
O taip norėtųs, kad šviesiu,
Lyg jaunatis, jausmu pavirstum,
Tada tamsiu nakties metu
Meilę išgročiau dešimt pirštų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2024-04-07 16:06:56
Niekada nežinai, ką ir kur rasi, bet žinai, kad tai bus tikra, gyva ir Tavo. Kaip Tavo yra ilgesys. Svarbiausia kartkartėmis nepamiršti nukreipti žvilgsnį aukščiau, ten, kur žvaigždės. Tiksliau ta viena – Tavoji.