Aš neprašau tavęs „lankyk“,
Slogios draugystės nesiekiu.
Skaudžių atodūsių vagis,
Nes prisišlieji ne laiku.

Žaizdą atvėręs, ilgesy –
Senas ir įkyrus meiluži,
kartus pelynas tu esi,
Į šukeles trupu sudužus.

Skiautėmis viltį sukarpai,
Žvakės gėla lange budžiu.
Vėjavaikiškai, nesveikai
Braidžiot liepi laiku gūdžiu.

Tavęs – nelaukiu, nelankyk,
Aš tavo meilės – nesiekiu.
Esi šviesių jausmų vagis,
Šalia tavęs alsuot – nyku.

Žaizdą atvėręs, ilgesy –
Senas ir įkyrus meiluži,
Kartus pelynas tu esi,
Į šukeles trupu sudužus.

O taip norėtųs, kad šviesiu,
Lyg jaunatis, jausmu pavirstum,
Tada tamsiu nakties metu
Meilę išgročiau dešimt pirštų.