Būna – sparnai užauga.
Nubudai – ir žuvėdra sklandai toks
bebaimis.
Raikai gabalais dangaus begalybę ir
dalini.
Juk ne tavo, negaila.
Būna – sparnai užauga.
Skaudžiai prasikala, mentes
praplėšdami.
Išskleidi plačiai užvėjį
sopuliui.
Ir saugai trapią paguodą, nors ir ne
savo.
Būna – sparnai užauga.
Dediesi nematąs, bailiai
Pasėji grūdą.
Pjauni.
Debesys paukščiais į saulę
be sparnų –
už tave.
Supasi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2024-04-07 08:39:41
Nevienpusiškai ir tik giliai išgyvenus, galima perteikti taip pajaučiamai, taikliai, poezijos ir gerumo sparnais. Ačiū.