Būna – sparnai užauga.
Nubudai – ir žuvėdra sklandai toks
bebaimis.
Raikai gabalais dangaus begalybę ir 
dalini. 
Juk ne tavo, negaila. 
     
Būna – sparnai užauga. 
Skaudžiai prasikala, mentes 
praplėšdami. 
Išskleidi plačiai užvėjį 
sopuliui. 
Ir saugai trapią paguodą, nors ir ne 
savo. 
    
Būna – sparnai užauga.
Dediesi nematąs, bailiai
Pasėji grūdą.
Pjauni.
Debesys paukščiais į saulę
be sparnų – 
už tave. 
Supasi.