Balti namai ir baltos gatvės,
Šįryt snaiges pabėrė Kovas.
Iššvaistė gal žiemos pilnatvę
Pirmas pavasario atstovas?

Prie žemės gludo, lašais virto,
Ji gėrė žavesį iš tyko.
Krikštu dangus kaltes išpirko
Verbos šakelę rankoj likęs?

Švito namai, nušvito gatvės,
Kaip visada, skubėjo žmonės.
O mano akys vyšnias matė,
Skendo žydėjimo malonėj.

Tai buvo paskutinis sniegas,
Jo vasarą neatsiminsim, –
Mintis linksma sužėlė, bėgo
Gera žinia pasidalinti.