Balti namai ir baltos gatvės,

Šįryt snaiges pabėrė Kovas.

Iššvaistė gal žiemos pilnatvę

Pirmas pavasario atstovas?



Prie žemės gludo, lašais virto,

Ji gėrė žavesį iš tyko.

Krikštu dangus kaltes išpirko

Verbos šakelę rankoj likęs?



Švito namai, nušvito gatvės,

Kaip visada, skubėjo žmonės.

O mano akys vyšnias matė,

Skendo žydėjimo malonėj.



Tai buvo paskutinis sniegas,

Jo vasarą neatsiminsim, –

Mintis linksma sužėlė, bėgo

Gera žinia pasidalinti.