– Tėti, tėti, tėti, tėti,
Ar gali tu panėšėti
Tą, kurią šauki
„Mergelė lyg uogelė?“
Kojas gelia.
Tėtė šypsosi ir klausia:
– Kas pasaulyje brangiausia?
Bučinį, kam aš lieku?
Ant pečių man jo – saugu!
Pabučiuoju tėtės galvą,
Sėdžiu lyg ant aukšto kalno!
– Tėte, tu – pats, pats...
Geriausias
Ir pats, pats, pats...
Mylimiausias!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2024-03-09 07:07:12
Ir mano tėtis buvo stiprus... ir... buvau laiminga. Žaismingas eiliukas.
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2024-03-07 15:15:35
Man dar dabar širdį skauda, kad mano tėtis mirė, kai buvau vienų metų.