Tikriausiai ir tada čia buvo badas,
Gatves ir širdis kaustė ledas.
Ant aukšto katinas balandį gaudė.
Ieškojo naktį, dieną šaudė.
Kaip ir anksčiau – nestatė – griovė,
Vis stengės užtušuot tikrovę.
Ir visą laiką snigo snigo –
Iš užjūrio riedėjo ligos.
Jas moterys nuo vyrų slėpė,
Kaip auką katinas palėpėj.
O slenkstį mynė luošio padas –
Tikriausiai ir tada čia buvo badas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): žemaitukė
Sukurta: 2024-03-05 21:43:39
Smagu čia rasti tavo kūrybą.
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2024-03-01 19:19:55
Anot Bernardo Šo: „Mes išmokome skraidyti danguje kaip paukščiai. Mes išmokome plaukioti vandenyne kaip žuvys. Dabar liko išmokti gyventi žemėje kaip žmonėms."
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2024-03-01 11:00:09
Įsimintinas tekstas.