Tikriausiai ir tada čia buvo badas,
Gatves ir širdis kaustė ledas.
 
Ant aukšto katinas balandį gaudė.
Ieškojo naktį, dieną šaudė.
 
Kaip ir anksčiau – nestatė – griovė,
Vis stengės užtušuot tikrovę.
 
Ir visą laiką snigo snigo –
Iš užjūrio riedėjo ligos.
 
Jas moterys nuo vyrų slėpė,
Kaip auką katinas palėpėj.
 
O slenkstį mynė luošio padas –
Tikriausiai ir tada čia buvo badas.