Apie (ne)mandagius žmones

Santrauka:
Ar nemandagūs žmonės iš tiesų nemandagūs?
   Nori nebūti „nusikalusi“ – tegul „nusikala“ tavo vaikai. Po daug laiko galiu ne tik sportuoti, bet ir nors kiek laiko skirti rašymui. Man patinka rašyti – tai bendravimo su sociumu forma.
   O šiandien norėčiau atkreipti kad ir nedidelį dėmesį į mandagumą. Tiesą sakant, vaikystėje labai nemėgau nemandagių žmonių, nes mandagumas tam tikra prasme yra iš širdies sklindančios šviesos dalis; tai gerumas, bet ir išmokimas. Daug dalykų žmogus tiesiog išmoksta, todėl tada, kai kas nors sako, jog žmogus pasikeitė, aš esu skeptiška – ne žmogus keičiasi, o keičiasi jo elgesys. Žmogus išmoksta tam tikro elgesio, ir tai, kad kokių nors veiksmų nebekartoja, nereiškia jo pasikeitimo daugiau nei išmokimo.
   Taigi mandagumas yra teigiama savybė, o jo priešingybė – neigiama? O jei aš pasakyčiau, jog šiandien išteisinsiu nemandagumą, deklaruodama, jog nemandagumas – tai tas pats mandagumas ar net dar didesnis mandagumas? Šią mintį pailiustruosiu gyva istorija.
   Sykį nueinu į biblioteką, tikriausiai nereikia sakyti ko. Padaviau užregistruoti knygą tądien iki dirbusiai darbuotojai, o atsisveikindama su ja, kaip visada, pasakiau „ačiū. Geros dienos". Viskas būtų gerai, juk mandagu, o mandagumas visiems patinka, bet mano žodžiuose nebuvo linkėjimo – nebuvo nieko... Net nežinau, kur mano mintys tądien buvo nuklydusios, nepamenu, po intensyvios darbo ar studijų dienos, bet labai gerai pamenu, kas nutiko vėliau... Tądien tai buvo paskutinė jos darbo diena. Po kelių valandų sužinojau, jog to žmogaus, tos nuostabios moters, nebėra. Ilgai galvojau ir dabar dar tebemąstau – jei nebūčiau pasakiusi nieko...
   Taigi, mandagumas nėra gerai – tas, kuris išmoktas. O kiek kartų mes, kaip prisukami žaislai, kartojame: labas, kaip gyveni, ačiū, geros dienos – tik todėl, kad esame įpratę. Įsivaizduokite, prieš jus kas nors rimtu veidu ir nežinia ką galvojantis žmogus pasako: geros dienos... Nemandagumas kartais yra maksimalus mandagumas. 
   Filosofas Leonidas Donskis, kuris išmintingai kalbėjo, bet neilgai gyveno, yra pasakęs: žmogaus siela yra nepamatuojama.  Taigi nemandagumas, nebendravimas yra tas pats bendravimas, tik kitokia – meilės – išraiška.
edit

2024-02-29 15:17:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2024-03-02 08:47:12

Gan vienpusiškai, pavyzdys nieko neįrodo. Sofistinis svarstymas.

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2024-03-01 18:38:52

Aš į nemandagumą paprastai nekreipiu dėmesio ir priimu kaip normalų bendravimą.  Nesu opi ir nemėgstu „saldžių“ žmonių.