Pavasario laukimas

Santrauka:
Kai mažam parkely vedžioji šunelę ir staiga pakvimpa pavasariu – netikėtai ir dar nelaiku.
Ryto rūkas 
mano bundančiam parke,
kur žydėjimas šypteli blausiu žiemos
vypsniu.
Kur pavasaris markstos kiek
sutrikusiais mėlynais krokais. 

Ir migla amžinam laukime –
praeivio,
paukščio, 
pernykščio lapo – taupaus laiško žiemai. 
Ir spindulio – netikėto, šykštaus ir ne vietoj – 
budelio savo.

Baikšti šviesa tą šydą trapų
ardo
iš vaiskiais saulės pirštais
suausto. 

Atgula rūkas amžino poilsio 
krokuose, 
ant suolo pernykštis lapas prisėda 
gedėti,
ir juodos kojos kaštonų budi
paminklais.
Giaušė

2024-02-08 23:09:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2024-02-10 10:22:51

Fragmentai, kuriuos tenka susilipdyti į visumą, bet tai autorei lengviau, negu tingiam skaitytojui.Ar visi pasišovę pasivaikščioti ir pajusti tai, kas tvyro ore?..

Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2024-02-09 17:57:40

Matau eskizą eilėraščiui...