x x x
Per dygias ražienas,
Per aštrius viksvynus
Į užmaršties salą
Vėl nubėgo metai.
Ten nečiulba paukščiai.
Ten nėra žolynų,
Tiktai amžių dulkės
Sukasi verpetais.
Ten tik gilios vagos
Plačių laiko upių
Praeities tolybėj
Gimusioj saloj.
Ten tik margos mintys
Tartum paukščiai tupia
Ir kaip gležnos snaigės
Tirpsta vienumoj.
Tik sapne praskrieju
Viršum to salyno,
Tik sapne jaunystę
Savo pamatau.
Ilgis ji ražienų
Ir žalių beržynų,
Vieversėlio pilko,
Mėlyno dangaus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-12-30 13:12:55
Gražus ilgesys
Vartotojas (-a): Tina Rein
Sukurta: 2006-12-29 16:30:54
Nostalgija- te širdyje jaunystė liepsnoja dar ilgai, telydi tave ne tik praeitis, bet ir ateitis. Neliūdėk.
Anonimas
Sukurta: 2006-12-29 15:20:32
Prieš Naujuosius metus vieni džiaugiasi įgyvendintais tikslais ir pasiekimais, o kai kam rašosi liūdni eilėraščiai. Ateina laikas kai pervertinamos vertybės... bet eilėraštis vis tiek labai patiko. Ačiū.
Linkiu daugiau sapnų su ilgomis ražienomis prie žalių beržynų ir skardžių vieversėlių aukštai padangėje.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2006-12-29 12:38:16
Gražus ilgesys...