Per dygias ražienas,
Per aštrius viksvynus
Į užmaršties salą
Vėl nubėgo metai.
Ten nečiulba paukščiai.
Ten nėra žolynų,
Tiktai amžių dulkės
Sukasi verpetais.

Ten tik gilios vagos
Plačių laiko upių
Praeities tolybėj
Gimusioj saloj.
Ten tik margos mintys
Tartum paukščiai tupia
Ir kaip gležnos snaigės
Tirpsta vienumoj.

Tik sapne praskrieju
Viršum to salyno,
Tik sapne jaunystę
Savo pamatau.
Ilgis ji ražienų
Ir žalių beržynų,
Vieversėlio pilko,
Mėlyno dangaus...