Kiek bus išsakyta gerumo, meilės žodžių,
Be jų pasaulis būtų vienišas, visai išsekęs,
Nenusinešim nieko į savo amžinybės kapą,
Te mūsų akys, lūpos, širdys būna šnekios.
Kokia gausybė apkabinimų, švelnių glamonių,
Daugybė rankų paspaudimų, meilės bučinių,
Kiek džiaugsmo, kiek norų išsipildymų, svajonių
Sudėsime visi prie Naujų Metų slenksčio šulinių.
Dainuosim, šoksim, skambės visi margi pasauliai,
Tegul gerumas, meilė vis auga ir nuolatos stiprėja,
Tegu blogumas dingsta su rytų, su šiaurės vėjais
Ir niekada negrįžta į mūsų širdis, į pasakų alėjas.
poeta
2024-01-01 00:02:11
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2024-01-01 01:12:29
Uždekim Naujametinę žvakutę,
ugnelę nesibaigiančios vilties.
Šią naktį pasvajokime truputį
ieškodami danguj savos žvaigždės.
Lai krintanti žvaigždė visus apšvies.
Apgaubs ramybe, laime ir džiaugsmu.
Ir palinkėję meilės didelės
Naujieji nuskubės tolyn taku...