Kiek bus išsakyta gerumo, meilės žodžių,
Be jų pasaulis būtų vienišas, visai išsekęs,
Nenusinešim nieko į savo amžinybės kapą,
Te mūsų akys, lūpos, širdys būna šnekios.
 
Kokia  gausybė apkabinimų, švelnių glamonių,
Daugybė rankų paspaudimų, meilės bučinių,
Kiek džiaugsmo, kiek norų išsipildymų, svajonių
Sudėsime visi prie Naujų Metų slenksčio šulinių.
 
Dainuosim, šoksim, skambės visi margi pasauliai,
Tegul gerumas, meilė vis auga ir nuolatos stiprėja,
Tegu blogumas dingsta su rytų, su šiaurės vėjais
Ir niekada negrįžta į mūsų širdis, į pasakų alėjas.